Stiklo paketų gamyba

Stiklo paketų gamyba

Viena iš pagrindinių lango dalių yra stiklo paketas, kuris gali būti 2 stiklų – vienkamerinis, 3 stiklų – dviejų kamerų, 4 stiklų – trijų kamerų. Stiklo paketai apsaugo nuo aplinkos poveikio, užtikrina šilumos ir garso izoliaciją, riboja saulės spindulių patekimą į patalpą, taip pat stiklo paketas turi būti saugus bei gali būti viena iš jūsų namų ar kitos patalpos stiliaus detalių.

Paprasčiausias ir pigiausias variantas yra dviejų stiklų paketas be selektyvinės dangos. Selektyvinis stiklas – tai plonu metalų ir metalų oksidų sluoksniu padengtas stiklas, kuris pasižymi termoizoliacinėmis savybėmis. Dar geresnėmis šilumos savybėmis pasižymi selektyvinio stiklo paketais, užpildyti argono dujomis.

Jei stiklo paketas yra iš dviejų stiklų, tai svarbu, kad selektyvinis stiklas būtų išorėje.

Kokie turi būti tarpai tarp stiklų? – Rekomenduojama rinktis bent 10-12 mm tarpą tarp stiklų, nes nuo to nukenčia stiklo paketo šilumos varža.

Kokie tarpai turi būti tarp vienkamerinių, dvikamerinių ir trikamerinių stiklų? – Rekomenduojamas tarpas nemazesnis kaip 10-12 mm, keiciant stiklo paketo rėmelio storį galima pasiekti didelę šilumos varžą ir garso izoliaciją.

Iš ko gaminami rėmeliai, kurie atskiria stiklus? – Jie pagaminti iš aliuminio arba plastiko. Plastikiniai rėmeliai (termorėmeliai) padeda išvengti didesnio langų rasojimo, sumažina pelėsio atsiradimo riziką, pailgina langų eksplotavimo laikotarpį.

Garso izoliacija – stiklo pajėgumas sumažinti triukšmą yra skirtingas, priklausomai nuo stiklo storio, stiklo plokščių kiekio, stiklo laminavimo ir atstumo tarp atskirų stiklo plokščių. Didinant stiklo storį, plokštė darosi sunkesnė ir garso bangos negali lengvai jų išsiūbuoti. Stiklo plokštės garso slopinimo laipsnis teoriškai didėja 6 dB, kiekvieną kartą dvigubinant stiklo storį. Tačiau praktikoje tiek daug nepasiekiama. Kuo storesnis stiklas, tuo į žemesnių dažnių sritį patenka kritinis dažnis. Esant kritiniam dažniui, pasiekiamas akivaizdus kritimas garso redukcijos kreivėje dėl stiklo savaiminio siūbavimo. Todėl taip pasiekiamas prastas garso slopinimas su dideliu garso patekimu toje dažnio zonoje. Lange su vienodo storio stiklo plokštėmis, stiklai siūbuoja vienu ritmu, o tai pablogina garso izoliavimą. Kai stiklo plokštės lange yra skirtingos (asimetriškos), lango garso slopinimo laipsnis būna aukštesnis. Jeigu kelios stiklo plokštės laminuojamos kartu, pasiekiama didesnio nelankstumo ir garso lygis efektyviai sumažinamas daugiau kaip 1 000 Hz. Dvi 4 mm stiklo plokštės, laminuotos kartu, yra geriau negu 8 mm vientisa stiklo plokštė. Tačiau žemo dažnio garsams iki maždaug 1 000 Hz nepastebima jokio skirtumo.

Termoizoliacinių savybių gerinimas – optimaliausias variantas yra langai su 3 stiklų paketu – dviejų kamerų, tarpai tarp kurių užpildyti argono dujomis. Du iš trijų stiklų privalo būti selektyviniai, o rėmeliai tarp jų pagaminti iš naujos kartos plastiko. Stiklo paketai turi atitikti saugumo reikalavimus. Paprastas stiklas dūžta sužeisti galinčiomis aštriomis šukėmis. Kad stiklas taip nedužtų, naudojamas saugus stiklas – įvairios grūdinto arba laminuoto stiklo kombinacijos. Taip pat yra plastikinės plėvelės, laminuojamos ant stiklo ir veikiančios kaip žmonių apsauga.

Apsauginio stiklo nuo saulės paskirtis – sumažinti diskomfortą ir akinimą, spinduliuojamą šilumą ir per didelę temperatūrą patalpose. Apsauginiai stiklai gali būti paskirstyti į keturis pagrindinius tipus:

  1. Spalvoti apsauginiai stiklai, kur apsaugos stiprumas priklauso nuo stiklo storio;
  2. Kietu sluoksniu dengtas apsauginis stiklas su apsaugine danga, dažnai jie būna ir spalvoti;
  3. Minkšta nuo saulės apsaugančia danga padengti stiklai;
  4. Minkšta danga padengti apsauginiai stiklai, kurie apsaugo nuo saulės ir turi labai žemą spinduliavimo koeficientą

Kondensacija ant stiklo – toks pat senas reiškinys, kaip ir pats stiklas. Kondensacijos atsiradimo priežastys pasikeitė per daugelį metų, nes įstiklintos konstrukcijos tapo geriau izoliuotos. Kondensacija susidaro ant paviršiaus, kurio temperatūra yra mažesnė negu oro temperatūra, taip vadinamas rasos taškas. Kondensacija gali atsirasti iš vidinės pusės, tarp stiklų arba išorėje. Ant šitų dalių kondensacija susidaro dėl trijų priežasčių: vidinė kondensacija susidaro dažniausiai dėl blogos šilumos izoliacijos ir (arba) aukštos santykinės oro drėgmės kambaryje; kondensacija konstrukcijos viduje gali priklausyti nuo to, kad įstiklinta konstrukcija turi konstrukcinį ar gamintojo broką arba ventiliacijos sistema sukuria didelį slėgį, dėl kurio šiltas ir drėgnas kambario oras pučiamas į šaltą konstrukciją. Tada susidaro kondensacija ant šaltų paviršių, pvz., išorinio stiklo vidinės pusės; išorinė kondensacija susidaro, kai įstiklinta konstrukcija išleidžia labai mažai šilumos, kai išorinio lango lauko temperatūra pasidaro žemesnė negu išorinio oro rasos lašas. Atminkite, kad išorinė kondensacija gali susiformuoti ant gerai izoliuotų stiklo konstrukcijų. Tai nelaikoma jokiu trūkumu. Tai tik patvirtina, kad stiklo konstrukcija veikia tinkamai.

  • Jeigu norime išvengti trukdančios išorinės kondensacijos, nereikėtų rinktis stiklo konstrukcijų su Ug dydžiu, mažesniu negu 1,1 W/m2K. Kitu atveju reikia atlikti išsamesnę esamų sąlygų analizę ir apskaičiuoti, kokiu laiku gali susiformuoti išorinė kondensacija.
  • Norint išvengti vidinės kondensacijos, reikia užtikrinti, kad nesusidarytų šalčio tilteliai, ir pasistengti, kad blogai izoliuotos dalys būtų toje pusėje, kur pasiekia apšildymas, pvz., arčiau radiatorių ar šilto oro orapūčių. Patalpose, kuriose ypač didelė drėgmė, pvz., plaukimo baseinai, turi būti gerai izoliuotos konstrukcijos, turinčios efektyvų stiklų apšildymą

Priežiūra
Valymas
  • Kad išsaugotume patrauklią stiklinių konstrukcijų išvaizdą, būtina jas reguliariai valyti. Stiklo paviršiams, kurie ilgai būna supurvinti, gali kilti pavojus, kad purvas taip stipriai prikibs, jog vėliau taps tiesiog neįmanoma nuvalyti paviršiaus. Stiklo paviršius tada praranda blizgesį ir daro prastą, nusidėvėjusio gaminio įspūdį. Švarios konstrukcijos turi patrauklesnę išvaizdą, yra patvaresnės ir geriau atlieka savo funkciją.
  • Valyti geriausia paprastu vandeniu ir neutraliais valikliais. Aliuminio profiliai ir stiklas yra jautrūs šarmams, todėl reikia saugoti juos nuo šių medžiagų poveikio. Labai svarbu, kad stiklas ir profiliai būtų nusausinami, kai valomi su tokiais valikliais. Jeigu betono vanduo arba tinkas patenka ant anodizuotų arba lakuotų aliuminio profilių ar stiklo, svarbu nedelsiant tai nuvalyti. Šiandien yra įvairių metodų, tai atlieka atitinkamos įmonės.
  • Nenaudokite ploviklių su šlifuojamomis arba abrazyvinėmis dalelėmis, pvz., kempinių su abrazyviniu sluoksniu! Tokiu atveju yra didelė rizika mechaniniam poveikiui – gali atsirasti gilūs įbrėžimai stikle, aliuminyje arba lakuotuose paviršiuose.
scroll to top